Miles Davis – Seven Steps To Heaven

Miles Davis – Seven Steps to Heaven (1963) – tai vienas iš svarbiausių Miles Davis albumų, išleistas 1963 m. ir tapęs vienu iš ryškiausių jo kūrybos etapų, parodantis jo muzikines evoliucijas ir įtaką džiazui. Albumas žymi daugelį naujų muzikinių pokyčių, tiek Davis karjeroje, tiek visame džiazo pasaulyje.

Albumo kontekstas ir reikšmė:

„Seven Steps to Heaven“ buvo įrašytas po to, kai Miles Davis buvo baigęs svarbų laikotarpį su savo First Great Quintet (kurį sudarė John Coltrane, Red Garland, Paul Chambers ir Philly Joe Jones) ir buvo pradėjęs kurti naująją muzikos kryptį, kuri vėliau tapo žinoma kaip modalinis džiazas. Po John Coltrane pasitraukimo iš grupės, Davis pradėjo formuoti naują ansamblį ir keisti savo muzikinį požiūrį, įtraukdami daugiau eksperimentų su garso spalvomis ir ritmika.

Albumas žymi svarbų momentą, kai Davis įrašė muziką, turinčią didelę įtaką vėlesnei džiazo evoliucijai, įskaitant hard bop ir post-bop. Tai taip pat buvo laikotarpis, kai Davis pasuko link elektroninės muzikos ir vėliau sukūrė fusion žanrą, kuris vėlgi pakeitė džiazo pasaulį.

Albumo sudėtis:

Albumas įrašytas su nauju būriu muzikantų, kurie vėliau tapo legendomis džiazo pasaulyje. Seven Steps to Heaven įtraukia džiazo žvaigždes kaip:

• Miles Davis – trimitas
• George Coleman – tenorinis saksofonas
• Herbie Hancock – klavišiniai
• Ron Carter – kontrabosas
• Tony Williams – būgnai

Tai buvo naujas Miles Davis bandymas pasinaudoti savo ansambliu, kad sukurtų unikalų ir novatorišką garsą, jungiantį tradicijas su naujais ekspermentais.

Pagrindinės kūriniai ir jų reikšmė:

• „Seven Steps to Heaven” – titulinis albumo kūrinys ir vienas iš labiausiai žinomų Davis kūrinių. Tai sujungia hard bop ritmus su naujais modaliais elementais, būdingais to laikotarpio Davis darbams. Kūrinys yra puikus pavyzdys, kaip davis sugebėjo įtraukti improvizaciją į griežtesnį struktūrizuotą džiazą.
• „Baby, Won’t You Please Come Home” – tradicinė džiazo standartinė daina, sukurta naujais, šviežiais aranžavimais ir instrumentacijomis, kurios parodo Miles Davis gebėjimą atgaivinti senąjį repertuarą.
• „All Blues” – tai vėlgi įrašyta kompozicija, kuri vėliau tapo viena iš žymiausių Davis kūrinių. Tai buvo pirmas žingsnis link naujo eksperimentinio stiliaus, su lengvai laidžiu tempu, tuo pačiu ir minimaliu harmonijų judėjimu, ko pasekoje ji tapo svarbiu žingsniu į modalinio džiazo raidą.

Albumo garsas ir stilistika:

„Seven Steps to Heaven“ žymi svarbų momentą Davis kūrybos istorijoje, nes čia jis eksperimentuoja su naujomis džiazo formomis ir garsais, kurie vėliau tapo žinomi kaip post-bop. Albume išryškėja instrumentų įvairovė ir tam tikras grynas, minimalus skambesys, kartu su tuo pačiu atvirumu improvizacijoms. Tai parodo Miles Davis nuolatinį norą stumti muzikos ribas ir kurti kažką novatoriško.

Albumo įtaka:

„Seven Steps to Heaven“ buvo itin svarbus tiek pačiam Miles Davis, tiek visam džiazo pasauliui. Šis albumas buvo lyg tiltas tarp dviejų skirtingų Miles Davis kūrybos periodų: pirmo didžiojo kvinteto laikotarpio ir jo vėlesnio, elektra eksperimentuojančio laikotarpio. Jis paveikė daugelį džiazo kūrėjų, ypač dėl savo naujo požiūrio į grupinę improvizaciją, modalinį džiazą ir harmonijų naudojimą.

Išvada:

Seven Steps to Heaven yra vienas iš esminių Miles Davis albumų, kuriais jis pasuko naują kryptį ir pradėjo kurti muziką, kuri vėliau tapo džiazo istorijos dalimi. Albumas ne tik puikiai atspindi to meto muzikos tendencijas, bet ir liudija Miles Davis gebėjimą išlaikyti savo kūrybą šviežią ir nuolat stumti džiazą į naujas teritorijas. Tai albumas, kuris turėtų būti klausomas kiekvieno džiazo mėgėjo, nes jis atskleidžia vieną iš ryškiausių ir įtakingiausių džiazo muzikos kūrėjų naujųjų horizontų.